Pilietinės visuomenės institutas nuo 2007 metų atlieka Lietuvos pilietinės galios indekso tyrimus. Lietuvos visuomenės pilietinė galia pakankamai menka, tačiau džiugu, kad mokiniai ir mokytojai išsiskiria aukštesniu pilietinės įtakos supratimu nei visa visuomenė. Tyrimas buvo atliktas įgyvendinant projektą „Kuriame Respubliką: visuomenės pilietinio veikimo kompetencijų ugdymas".
2013 m. vasario 4 d.
LIETUVOS MOKSLEIVAI PILIETINĖS GALIOS TURI DAUGIAU NEI VISA VISUOMENĖ
Pilietinės visuomenės institutas (PVI) po dviejų metų pertraukos atliko Lietuvos visuomenės pilietinės galios indekso 2012 metais tyrimą. Jo ypatybė – šalia visos Lietuvos visuomenės papildomai tirta Lietuvos moksleivių pilietinė galia (2008 m. ir 2009 m. panašiai detaliau žvelgta į mokytojų, 2010 m. – į jaunimo pilietinę galią). Tyrimo duomenys ne tik leidžia detaliau įvertinti ir su visa visuomene palyginti Lietuvos moksleivių pilietiškumą, bet ir atskleidžia jų požiūrį į pilietinį ugdymą mokykloje.
Tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvos visuomenės pilietinė galia per pastaruosius porą metų neaugo ir toliau išlieka pakankamai menka. Apskaičiuota 2012 m. pilietinės galios indekso vidutinė reikšmė – 35 (iš 100 galimų). 2010 m. ši reikšmė buvo 35,5.
„Tačiau žvelgiant į visų ankstesnių metų duomenis, galime matyti, jog įvykę nežymūs pokyčiai yra kelių per didesnį laiko tarpą ypač gerai išryškėjančių tendencijų dalis: nuo 2007 m. nuosekliai auga gyventojų įsitraukimas į pilietines veiklas, tačiau lygiai taip pat be pertrūkio mažėja potencialus aktyvumas", - pastebi Pilietinės visuomenės instituto direktorė Ieva Petronytė.
Lietuvos moksleiviai pilietinės galios turi daugiau nei visi gyventojai (2012 m. moksleivių pilietinės galios indekso vidutinė reikšmė – 47,6). Panašiai tiek pilietinės galios turi Lietuvos mokytojai (2009 m. tirta Lietuvos mokytojų pilietinės galios indekso vidutinė reikšmė – 47,8).
Lietuvos moksleiviai iš kitų grupių išsiskiria aukštesniu pilietinės įtakos supratimu, kartu su mokytojais jie lenkia visą visuomenę pilietinio aktyvumo potencialu, tačiau, nors ir pralenkia visą visuomenę, bet mokytojams nusileidžia realiu pilietiniu aktyvumu. Pilietinio veikimo rizikų vertinimu bei domėjimusi viešaisiais reikalais moksleiviai nesiskiria nuo visuomenės. Ir bent jau paskutiniuoju aspektu galėtų imti pavyzdį iš savo mokytojų. 2012 m. tyrimo duomenys leidžia teigti, kad mokyklose sutelkta daugiau pilietinės galios nei visoje visuomenėje.
Vertindamas pristatytus Pilietinės galios indekso rezultatus, Pilietinės visuomenės instituto ekspertas Darius Kuolys teigė: „Tyrimas rodo, kad visuomenė mato, jog per pastaruosius metus stiprėjo valdžios galios įtaka. Tuo metu savo galių stiprėjimo visuomenė nepastebi. Lietuvių politinė bendruomenė nesikuria, bet nyksta. Pakankamai didelis jaunimo ir mokytojų pilietinis potencialas teikia vilties, svarbu, kad jis nebūtų išbarstytas. Tyrimo rezultatai sako, kad būtina imtis valingų veiksmų švietime ir viešojoje erdvėje, kitaip ši būklė negerės."
Moksleiviai aktyviau dalyvauja pilietinėse veiklose
Kaip ir ankstesniais metais, aktyviausiai Lietuvos gyventojai dalyvauja aplinkos tvarkymo talkose bei aukoja labdarai – šiomis veiklomis per paskutiniuosius metus teigia užsiėmęs kas antras respondentas. Aktyviau dalyvaujama ir vietos bendruomenių veikloje – į ją įsitraukia 4 iš 10 apklaustųjų.
Didesniu pilietiniu aktyvumu 2012 m. išsiskyrė patys jauniausieji – moksleiviai ir studentai. Visose vardintose veiklose be išimčių moksleiviai dalyvauja kur kas aktyviau. Patys didžiausi skirtumai – daug aktyvesnis įsitraukimas į aplinkos tvarkymo veiklas bei vietos bendruomenės veiklą. Ženkliai daugiau moksleivių dalyvauja ir visuomeninių organizacijų, judėjimų veikloje ar neatlygintinai – visuomeninėse ar pilietinėse kampanijose, taip pat daugiau jų dalyvavo religinės bendruomenės vykdomoje socialinėje veikloje, pilietinę poziciją aktyviau reiškė interneto erdvėje.
Mokyklose – daugiau pilietinio potencialo
Visai šaliai iškilus rimtai politinei, ekonominei ar kokia nors vietinės reikšmės problemai, moksleiviai yra ta visuomenė grupė, kuri yra labiausiai nusiteikusi imtis konkrečių veiksmų: tarp moksleivių ne tik kiek mažiau nusiteikusiųjų likti nuošalyje ar neapsisprendusiųjų kaip elgtis – tarp jų žymiai didesnė dalis nei visoje visuomenėje yra tų, kurie patys imtųsi organizuoti veiksmus problemoms spręsti. Šis nusiteikimo skirtumas imtis veiklos tarp moksleivių ir visos visuomenės atitinkamai siekia 30 proc. vietinės, 21 proc. ekonominės ir 9 proc. politinės problemos atveju.
Moksleivių pilietinio aktyvumo potencialas labai stipriai susijęs su tuo, kiek tikri jie yra dėl savo artimiausios socialinės aplinkos – tėvų, mokytojų, bendraklasių ir kitų moksleivių, žmonių už mokyklos ribų palaikymo. Galima pastebėti, jog iš šių keturių veiksnių potencialus moksleivių pilietinis aktyvumas susijęs su įsitikinimu, jog veiklas palaikys žmonės už mokyklos ribų: kuo labiau tuo tikima, tuo didesnis ir potencialus pilietinis aktyvumas.
Moksleiviai labiau tiki piliečių galia paveikti sprendimus valstybėje
Didžiausią turimą įtaką sprendimų, darančių įtaką visai visuomenei ar atskiroms jos grupėms, priėmimui gyventojai įžvelgia valdžios institucijose: Prezidento ir Seimo narių įtaka vertinama vidutiniškai 9, valdininkų – 8 iš 10 balų. Daug galios priskiriama ir savivaldos institucijoms, verslininkams, žiniasklaidai (7 balai iš 10), šiek tiek – visuomeninėms organizacijoms, bendruomenėms (5 balai iš 10). Tuo tarpu mažiausiai įtakos sprendimų priėmimui, Lietuvos gyventojų nuomone, turi jie patys asmeniškai ir paprasti žmonės apskritai (3 balai iš 10).
Palyginę su visos visuomenės pateiktais vertinimais, matome, jog moksleiviai daug pozityviau nei visa visuomenė vertina savo pačių, paprastų žmonių, bei visuomeninių organizacijų ir bendruomenių turimą įtaką priimant visai visuomenei ar atskiroms jos grupėms svarbius sprendimus (vertina atitinkamai 4, 4 ir 6 balais iš 10). Kartu moksleiviai šiek tiek mažiau nei visa visuomenė vertina Seimo narių ir valdininkų, verslininkų, Prezidento, savivaldybių tarybų bei žiniasklaidos atstovų turimą įtaką sprendimų priėmimui.
Mažas domėjimasis viešaisiais reikalas, menkas politinis išprusimas
Bendras domėjimosi viešaisiais reikalais indeksas (sudarytas iš domėjimosi politinėmis, verslo ir ekonomikos, kultūros, sporto ir gyvenamosios vietovės naujienomis) 2012 metais skalėje nuo 0 iki 100 įgyja vidutinę reikšmę 41,0 ir per paskutiniuosius metus išlieka statistiškai reikšmingai nepakitęs. Taigi galime sakyti, jog Lietuvos gyventojai ir toliau gana vidutiniškai domisi viešaisiais reikalais.
Tyrime pastebėta, jog moksleiviai įvairių sričių naujienomis domisi mažiau, tačiau intensyviau. Kalbant apie politines naujienas, tarp moksleivių daugiausia yra politika beveik nesidominčių (55 proc.). Labiau ir greičiau šia sritimi domisi tik 3 iš 10. Apie politiką moksleiviai tiek su tėvais, tiek su draugais ar mokytojais išvis nesišneka arba šnekasi retai (kasdien, beveik kasdien šia tema su įvairiomis grupėmis šnekasi tik 3-7 proc. apklaustų moksleivių, niekada – 14-24 proc.). Politika, anot moksleivių, yra mažiausiai tinkama tema pokalbiui su draugais.
Lietuvos pilietinės galios indeksą pagal mokslininkų dr. Ainės Ramonaitės, dr. Rūtos Žiliukaitės ir dr. Mindaugo Degučio parengtą metodiką Pilietinės visuomenės institutas tiria nuo 2007 metų. Toks tyrimas atliktas jau penktąjį kartą.
Reprezentatyvias Lietuvos gyventojų ir moksleivių apklausas atliko Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus".
Dėl papildomos informacijos kreipkitės:
Diana Skučaitė, VšĮ „Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centras" direktorė, tel. (8–6) 460 2171, el. p. This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.
2012 m. Pilietinės galios indekso tyrimas atliktas įgyvendinant projektą „Kuriame Respubliką: visuomenės pilietinio veikimo kompetencijų ugdymas" (projekto kodas VP1-2.2-ŠMM-10V-02-006), kuris yra remiamas Europos Socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis pagal Europos Komisijos Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą.
